Plebokratija – tai politinė sistema, kurioje valdžią perima arba dominuoja paprasti žmonės (plebėjai), dažnai siejama su valdžia iš gatvės, populizmu ar valdžia minios. Šis terminas dažnai vartojamas pejoratyviai, norint apibūdinti situaciją, kai sprendimai priimami ne pagal kompetenciją ar racionalius argumentus, o remiantis emocijomis, masių spaudimu ar trumpalaikiais interesais.
Trumpai: Plebokratija – valdžia, kurioje dominuoja neapšviesta dauguma, veikiama emocijų ir populizmo.
Pavyzdžiai:
1. Senovės Romos pavyzdys:
Nors oficialiai respublika, Romoje buvo periodų, kai masės (plebėjai) per riaušes ar spaudimą privertė priimti jiems naudingus, bet ilgalaikę valstybės gerovę kenkiančius sprendimus – pvz., nemokamus grūdų paskirstymus, kurie ištuštino iždą.
2. Šiuolaikinis populizmas:
Politikas, siekdamas populiarumo, žada neįgyvendinamus dalykus (pvz., staigų visų skolų atleidimą), kad gautų balsus, nepaisant ekonominių pasekmių. Tokiu atveju valdžia tampa "plebokratija", nes politiniai sprendimai grindžiami ne analize, o masinio palaikymo siekimu.
3. Socialinių tinklų įtaka politikai:
Kai svarbūs valstybės sprendimai (pvz., įstatymų keitimas) priimami remiantis agresyvių internetinių kampanijų ar emociškų reakcijų srautu, o ne ekspertų įvertinimu – tai gali būti laikoma plebokratijos apraiška.
Svarbu: Terminas dažnai naudojamas kritikuojant tiesioginę demokratiją ar populistines sistemas, pabrėžiant pavojų, kai valdžia pereina nuo profesionalų į rankas tiems, kurie geriau moka manipuliuoti emocijomis, o ne argumentais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.