Plakodontai – tai išnykusi povandeninių roplių (plakodontų) būrio atstovai, gyvenę triaso laikotarpiu. Jie buvo pritaikę gyventi jūrose ir turėjo storų, plokščių dantų, skirtų sutraiškyti kietą grobį (pvz., kriaukles, vėžiagyvius).
Pavyzdžiai:
1. Plakodus (Placodus) – viena geriausiai žinomų rūšių, kūnas iki 2 m ilgio, turėjo priekinius išsikišusius dantis kriauklėms išrauti ir platius galinius dantis jas sutraiškyti.
2. Henodus (Henodus) – mažesnis plakodontas, panašus į vėžlą, gyvenęs seklumose ir mintęs bentosu (organizmais dugne).
Plakodontai buvo svarbūs triaso jūrų ekosistemose kaip specializuoti bestuburių mėgėjai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.