pirolatrija
„Pirolatrija“ – tai uolų, akmenų ar kalnų garbinimas kaip dieviškųjų būtybių ar dvasių įsikūnijimų. Šis terminas kilęs iš graikų kalbos: pyros („uola“, „akmuo“) + latreia („garbinimas“).
Trumpai: religinis akmenų/uolų kultas, dažnai susijęs su tikėjimu, kad juose gyvena dvasios ar jie turi magišką galią.
Pavyzdžiai:
1. Senovės Graikija – garbintos šventos uolos (pvz., Delfų omfalas, laikytas „pasaulio bamba“), o deivė Geja (Žemė) buvo siejama su akmenimis kaip jos įsikūnijimais.
2. Šintoizmas (Japonija) – iwakura (šventos uolos) laikomos kami (dvasios) buveinėmis, jų laikomasi ir garbinamos.
3. Baltų mitologija – stebuklingi akmenys (pvz., su „įspaudais“), kuriuose, kaip tikėta, gyvena dvasios ar kurie turi gydomąją galią.
4. Šiuolaikinės praktikos – neopaganai ar naujieji amžininkai gali garbinti akmenų formacijas (pvz., Stonehenge) kaip energijos šaltinius ar šventas vietas.
Svarbu: pirolatrija skiriasi nuo petroglifų (akmenyse išraižytų simbolių) ar litolatrijos (akmenų kaip objektų garbinimo), nors sąvokos kartais persipina.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.