personalizmas
Personalizmas – tai filosofinė ir etinė doktrina, kuri teigia, kad asmenybė (žmogus) yra aukščiausia vertybė ir pagrindinis visos visuomenės, politikos ar etikos pagrindas. Jis priešpastatomas kolektyvizmui, totalitarizmui ar sistemoms, kuriose žmogus tarp kitų elementų.
Pagrindinės idėjos:
- Kiekvienas žmogus turi nepakartojamą vertę ir orumą.
- Visuomenė ir institucijos turi tarnauti asmeniui, o ne atvirkščiai.
- Asmens laisvė ir atsakomybė yra svarbiausios.
Pavyzdžiai:
1. Krikščioniškas personalizmas (pvz., Jacques Maritain) – asmuo kaip Dievo paveikslas, turintis amžiną vertę;
žmogaus teisės kildinamos iš jo prigimties.
2. Personalistinė politinė filosofija – pabrėžia asmens teises prieš valstybės visagalystę. Pvz., opozicija totalitariniams režimams, kur žmogus tampa tik „įrankiu“ sistemoje.
3. Asmeninio augimo ir saviraiškos svarba šiuolaikinėje psichologijoje ar ugdyme – pvz., pedagogika, orientuota į kiekvieno vaiko individualumą, o ne standartinę programą.
Trumpai tariant: personalizmas – požiūris, kad žmogus yra centras, o ne priemonė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.