Peristilis (gr. περίστυλος) – tai senovės graikų ir romėnų architektūroje vidinis kiemas arba erdvė, apjuosta kolonų eilėmis iš visų pusių. Kolonos paprastai buvo sujungtos architravu ir dažnai supančios sodą, baseiną ar fontaną.
Trumpai tariant: tai kolonada, supanti vidinį kiemą.
Pavyzdžiai:
1. Romėnų namų (domus) atriume – peristilis dažnai būdavo už atriaus, su sodu viduryje, ir čia šeima leisdavo laisvalaikį.
2. Senovės graikų šventyklų kompleksuose – peristiliais buvo apjuosiami šventyklų kiemai arba pastatų grupės.
3. Pompeijų miesto namuose (pvz., Vetių namuose) išlikę geri peristilių pavyzdžiai su kolonomis ir centriniu vandens baseinu.
Papildoma pastaba:
Terminas kartais vartojamas ir apibūdinant renesanso ar klasicizmo architektūros pastatus, kurie imitavo senovės peristilių formą (pvz., kolonados aplink vidinį kiemą rūmuose ar vienuolynuose).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.