Pentarchija (gr. πενταρχία – „penkių valdymas“) – tai valdymo sistema, kurioje valdžią dalijasi penki asmenys arba penkios institucijos. Terminas dažniausiai vartojamas dviem pagrindiniais kontekstais:
1. Istorinis – ankstyvosios krikščionybės bažnyčia
Pentarchija reiškė penkių svarbiausių krikščioniškosios bažnyčios patriarchatų (Romo, Konstantinopolio, Aleksandrijos, Antiochijos ir Jeruzalės) kolektyvinę valdžią ir įtaką, ypač prieš Didįjį Schizmą (1054 m.).
2. Politinis / organizacinis
Bet kokia institucija, organizacija ar valstybė, kurioje valdžia paskirstyta penkiems lygiems lyderiams arba penkioms grupėms.
Pavyzdžiai:
Istorinis:
„Bizantijos imperijoje Pentarchija buvo penkių patriarchų – Romos, Konstantinopolio, Aleksandrijos, Antiochijos ir Jeruzalės – sistema, reguliavusi bažnytinius reikalus.“
Šiuolaikinis politinis:
„Po perversmo šalyje buvo įvesta pentarchija – penkių partijų koalicija, kuri turėjo užtikrinti subalansuotą valdymą.“
Organizacinis:
„Tarptautinė mokslinė asociacija valdoma pentarchijos principu – penkių regionų atstovai priima sprendimus bendru sutarimu.“
Trumpai: Pentarchija – penkių asmenų ar grupių valdymo modelis, kilęs iš ankstyvųjų krikščionių patriarchatų, dabar taikomas ir politinėse bei organizacinėse struktūrose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.