Pehlevi
Pehlevi (taip pat žinoma kaip vidurinė persų kalba) – tai istorinė persų kalbos forma, vartota Sasanidų imperijos laikotarpiu (III–VII a.) ir kai kuriuose regionuose iki X a. Ji buvo naudojama kaip administracinė, religinė ir literatūrinė kalba, dažniausiai užrašoma modifikuotu aramių raštu (pahlavi raštu).
Pagrindinės reikšmės:
1. Istorinė kalba – persų kalbos tarpinė stadija tarp senovės persų (Achemenidų laikotarpis) ir moderniosios persų (nuo X a.).
2. Rašto sistema – specifinis raštas, kuriuo buvo užrašoma pehlevi kalba.
3. Religinis kontekstas – kalba, kuria užrašyti zoroastrizmo šventieji tekstai (pvz., Avestos komentarai).
Pavyzdžiai:
1. Istorinis tekstas – Sasanidų įrašai ant uolų ar monetų (pvz., Šapūro I užrašai Nakš-e Rustame).
2. Religinis tekstas – Zoroastrizmo veikalas „Bundahišnas“ („Pradinis sutvėrimas“), kuris iš dalies parašytas pehlevi kalba.
3. Terminologijoje – žodis „pehlevi“ kartais vartojamas apibūdinti ikyislaminę Persijos kultūrą ar raštą.
Trumpai: Pehlevi – tai istorinė Persijos kalba, svarbi Sasanidų imperijos ir zoroastrizmo tradicijų kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.