Pedolingvistika – tai lingvistikos šaka, tirianti vaikų kalbos raidą: kaip vaikai įsisavina gimtąją (ar kitą) kalbą, kokias kalbinės kompetencijos stadijas pereina, kokios yra kalbos įgijimo ypatybės ir sutrikimai.
Pagrindiniai tyrimo objektai:
1. Kalbinės sistemos formavimasis (garsai, žodžiai, gramatika).
2. Kalbos ir mąstymo / socialinio vystymosi sąveika.
3. Klaidų analizė ir jų reikšmė kalbos įgijimo procese.
Pavyzdžiai:
1. Gramatinių struktūrų įsisavinimas:
Vaikas gali sakyti „Aš ėjau“, bet vėliau, pastebėdamas taisyklę, kuria vadovaujasi dauguma veiksmažodžių, gali klaidingai formuoti „Aš ėjau“ → „Aš ėgiau“ (per generalizaciją). Tai rodo, kad vaikas aktyviai konstruoja kalbos taisykles, o ne tik kopijuoja suaugusiųjų kalbą.
2. Leksikos plėtra:
Mažas vaikas žodį „šuo“ gali pradėti vartoti platesne prasme – taip pavadindamas visus keturkojus (avį, katiną). Tai vadinama perdėtu apibendrinimu, kuris laikui bėgant susiaurėja iki teisingos reikšmės.
Svarba:
Pedolingvistika padeda suprasti ne tik kalbos vystymąsi, bet ir gretimus procesus – kognityvinį vystymąsi, socialinę adaptaciją. Ji taikoma logopedijoje, ankstyvojo ugdymo metodikoje, daugiakalbystės tyrimuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.