Patristika – tai krikščioniškosios teologijos šaka, tirianti ankstyvųjų krikščionių rašytojų („Bažnyčios tėvų“) veikalus ir mokymą, dažniausiai nuo I iki VIII amžiaus. Jos tikslas – suprasti ir sisteminti krikščioniškąją doktriną, gynimą nuo erezijų ir dvasinį palikimą.
Pavyzdžiai:
1. Šv. Augustinas (354–430 m.) – jo veikalai „Išpažintys“ ir „Dievo valstybė“ yra patristikos klasika, nagrinėjanti žmogaus prigimtį, malonę ir istorijos prasmę.
2. Šv. Jeronimas (apie 347–420 m.) – žymus dėl Biblijos vertimo į lotynų kalbą (Vulgatos), taip pat rašė apie askezę ir Šventojo Rašto interpretacijas.
3. Šv. Grigalijus Nysietis (apie 335–395 m.) – vienas iš Kapadokijos tėvų, plėtojęs trejybės teologiją ir mistinį krikščionybės aspektą.
Trumpai: Patristika – tai ankstyvosios Bažnyčios mąstytojų ir jų raštų studijos, sudarančios krikščioniškosios doktrinos ir tradicijos pagrindą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.