Patricijus (lot. patricius) – tai:
1. Senovės Romos aukščiausios kilmingųjų klasės narys, priešingas plebėjui.
2. Viduriamžiais – aukšto rango kilmingasis ar valdovas (pvz., Bizantijos titulas).
Pavyzdžiai:
1. Senovės Romoje: „Patricijai valdė Romos respubliką ir turėjo didelę politinę įtaką.“
2. Viduriamžiais: „Bizantijos imperatorius Konstantinas I suteikė savo patikėtinui patricijaus titulą.“
3. Perkeltine prasme (retai): „Jis elgiasi kaip patricijus – išdidus ir atsiribojęs nuo kitų.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.