Partikuliarizacija – tai bendros sąvokos, idėjos ar principo konkretizavimas, t. y. perėjimas nuo abstrakčios, bendros formos prie konkrečių, individualių atvejų, detalių ar pavyzdžių. Tai priešingybė generalizacijai (apibendrinimui).
Trumpai:
Bendrą taisyklę / idėją → paverčiam konkrečiais atvejais / pavyzdžiais.
Pavyzdžiai:
1. Filologijoje / kalbotyroje:
- Bendra sąvoka: „Veiksmažodis“
- Partikuliarizacija: „eiti“, „skaityti“, „juoktis“ – konkrečios veiksmažodžių formos.
2. Teisėje:
- Bendras principas: „Asmuo atsako už savo veiksmus“
- Partikuliarizacija: „Vairuotojas, viršijęs greitį, gauna baudą“ – konkretus teisės normos taikymas.
3. Filosofijoje / mąstyme:
- Bendra idėja: „Gerumas yra vertybė“
- Partikuliarizacija: „Padėti senjorai pereiti gatvę“ – konkretus gerumo pasireiškimas.
4. Moksle:
- Bendra teorija: „Vanduo užšąla esant žemai temperatūrai“
- Partikuliarizacija: „Vanduo eželyje užšąla −10°C temperatūroje“ – konkrečios sąlygos ir objektas.
Sinonimai / artimos sąvokos: konkretizavimas, individualizavimas, specializacija.
Priešingybė: generalizacija, apibendrinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.