„Papatačis“ yra šnekamoji kalbos forma, reiškiančią „papačius“ arba „papa“ – tai švelnus, šeiminiškas, dažnai vaikiškas žodis, kuriuo kreipiamasi į tėtį arba senelį.
Trumpai tariant: tai mylimas, šiltas tėvo ar senelio pavadinimas, vartojamas šeimoje ar artimuose santykiuose.
Pavyzdžiai:
1. Kreipiantis į tėtį:
„Papatači, ar gali padėti man su namų darbais?“
(Vietoj oficialaus „tėti“ arba „tėveli“.)
2. Kalbant apie senelį:
„Vasara važiuosime pas papatačį į kaimą.“
(Čia gali reikšti ir senelį, ypač jei jis vaikams yra tarsi antras tėtis.)
3. Švelnus, jaukus atspalvis:
„Mūsų papatačis visada pasakoja linksmas istorijas.“
(Pabrėžiamas šiltas, artimas ryšys.)
Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje, ypač tarp vaikų ar šeimos narių, ir suteikia kalbai mielumo, intymumo atspalvį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.