Pantagriuelizmas

Pantagriuelizmas – tai filosofinė ir literatūrinė sąvoka, kilusi iš prancūzų rašytojo François Rabelais romano „Pantagruel“ (XVI a.) pagrindinio veikėjo Pantagruelio vardo. Ji reiškia gyvenimo filosofiją, kuriai būdinga optimizmas, tolerancija, žmoniškos silpnybės priėmimas ir polinkis į džiaugsmą, gerą valgį, gėrimą bei intelektinę laisvę. Pantagriuelizmas pabrėžia žmogiškąją prigimtį su visomis jos ydoms, bet ragina gyventi pilnavertiškai, be pernelyg rimtos savęs ir pasaulio traktuotos.

Pagrindiniai bruožai:
1. Epikūriškas požiūris – džiaugsmo, malonumo (ypač valgio ir gėrimo) vertinimas.
2. Humanistinė tolerancija – supratimas, kad žmonės yra netobuli, ir priėmimas be perdėto moralizavimo.
3. Intelektualinis smalsumas – mėgavimasis diskusijomis, žiniomis, humoru.
4. Gyvenimo šventimas – priešprieša asketizmui ar pernelyg griežtai moraliai.

Pavyzdžiai:

1. Literatūroje:
Pats Pantagruelis Rabelais knygose yra milžinas, kuris mėgsta puotas, vyną, filosofines debates ir keliones. Jis su juo susijęs veikėjas Gargantua – abu simbolizuoja žmoniškąją energiją, smalsumą ir gyvybingumą. Jų nuotykiai dažnai parodija visuomenės normas ir ragina skaitytoją žiūrėti į gyvenimą su humoru.

2. Kasdieniame gyvenime:
Žmogus, kuris, susidūręs su sunkumais, renkasi ne nusiminti, o rasti džiaugsmą paprastuose dalykuose – puikiame pietume, pokalbyje su draugais, naujų idėjų tyrinėjime. Jis kritikuoja fanatišką dogmatiškumą ir teigia, kad „geras juokas ir puodelis vyno kartais gali išspręsti daugiau nei griežta moralė“.

3. Filosofiniame kontekste:
Pantagriuelizmas dažnai siejamas su renesanso humanizmu – pabrėžia žmogaus laisvę, kūrybiškumą ir teisę į laimę. Priešingybė – puritanizmas ar askezė.

Trumpai tariant: Pantagriuelizmas – tai gyvenimo būdas, kuriuo gyveni pilnai, su humoru, atvirumu malonumams ir kantrybe žmonių netobulumams, remiantis Rabelais sukurtu veikėjo Pantagruelio pavyzdžiu.

Įrašas
Paaiškinimas	Pantagriuelizmas – tai filosofinė ir literatūrinė sąvoka, kilusi iš prancūzų rašytojo François Rabelais romano „Pantagruel“ (XVI a.) pagrindinio veikėjo Pantagruelio vardo. Ji reiškia gyvenimo filosofiją, kuriai būdinga optimizmas, tolerancija, žmoniškos silpnybės priėmimas ir polinkis į džiaugsmą, gerą valgį, gėrimą bei intelektinę laisvę. Pantagriuelizmas pabrėžia žmogiškąją prigimtį su visomis jos ydoms, bet ragina gyventi pilnavertiškai, be pernelyg rimtos savęs ir pasaulio traktuotos. Pagrindiniai bruožai: 1. Epikūriškas požiūris – džiaugsmo, malonumo (ypač valgio ir gėrimo) vertinimas. 2. Humanistinė tolerancija – supratimas, kad žmonės yra netobuli, ir priėmimas be perdėto moralizavimo. 3. Intelektualinis smalsumas – mėgavimasis diskusijomis, žiniomis, humoru. 4. Gyvenimo šventimas – priešprieša asketizmui ar pernelyg griežtai moraliai. Pavyzdžiai: 1. Literatūroje: Pats Pantagruelis Rabelais knygose yra milžinas, kuris mėgsta puotas, vyną, filosofines debates ir keliones. Jis su juo susijęs veikėjas Gargantua – abu simbolizuoja žmoniškąją energiją, smalsumą ir gyvybingumą. Jų nuotykiai dažnai parodija visuomenės normas ir ragina skaitytoją žiūrėti į gyvenimą su humoru. 2. Kasdieniame gyvenime: Žmogus, kuris, susidūręs su sunkumais, renkasi ne nusiminti, o rasti džiaugsmą paprastuose dalykuose – puikiame pietume, pokalbyje su draugais, naujų idėjų tyrinėjime. Jis kritikuoja fanatišką dogmatiškumą ir teigia, kad „geras juokas ir puodelis vyno kartais gali išspręsti daugiau nei griežta moralė“. 3. Filosofiniame kontekste: Pantagriuelizmas dažnai siejamas su renesanso humanizmu – pabrėžia žmogaus laisvę, kūrybiškumą ir teisę į laimę. Priešingybė – puritanizmas ar askezė. Trumpai tariant: Pantagriuelizmas – tai gyvenimo būdas, kuriuo gyveni pilnai, su humoru, atvirumu malonumams ir kantrybe žmonių netobulumams, remiantis Rabelais sukurtu veikėjo Pantagruelio pavyzdžiu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.