paleogeografija

Paleogeografija – tai geografijos šaka, tirianti Žemės paviršiaus geografines sąlygas (jūras, sausumą, klimatą, gyvūniją ir augaliją) geologinėje praeityje. Ji remiasi geologiniais, paleontologiniais ir geofiziniais duomenimis, kad atkurtų senovinius žemynus, jūras, upes, kalnynus ir klimato zonas.

Trumpai: Tai praeities geografija.

Pavyzdžiai:
1. Pangėja – prieš ~300 mln. metų egzistavęs superžemynas, kurį paleogeografija tiria remiantis uolienų, fosilijų ir kontinentų dreifo įrodymais.
2. Tetijos jūra – senovinis vandenynas, kuris prieš 250–50 mln. metų skyrė šiaurinius (Lavrazija) ir pietinius (Gondvana) žemynus. Jo likučiai – šiuolaikinės Viduržemio, Juodoji ir Kaspijos jūros.
3. Ledynmečiai – paleogeografija tiria paskutinio ledynmečio (prieš ~20 tūkst. metų) geografiją, kai dalis šiaurinių žemynų buvo padengta ledo sluoksniu, o jūros lygis buvo žemesnis (pvz., Beringo sausuma tarp Azijos ir Šiaurės Amerikos).

Įrašas
Paaiškinimas	Paleogeografija – tai geografijos šaka, tirianti Žemės paviršiaus geografines sąlygas (jūras, sausumą, klimatą, gyvūniją ir augaliją) geologinėje praeityje. Ji remiasi geologiniais, paleontologiniais ir geofiziniais duomenimis, kad atkurtų senovinius žemynus, jūras, upes, kalnynus ir klimato zonas. Trumpai: Tai praeities geografija. Pavyzdžiai: 1. Pangėja – prieš ~300 mln. metų egzistavęs superžemynas, kurį paleogeografija tiria remiantis uolienų, fosilijų ir kontinentų dreifo įrodymais. 2. Tetijos jūra – senovinis vandenynas, kuris prieš 250–50 mln. metų skyrė šiaurinius (Lavrazija) ir pietinius (Gondvana) žemynus. Jo likučiai – šiuolaikinės Viduržemio, Juodoji ir Kaspijos jūros. 3. Ledynmečiai – paleogeografija tiria paskutinio ledynmečio (prieš ~20 tūkst. metų) geografiją, kai dalis šiaurinių žemynų buvo padengta ledo sluoksniu, o jūros lygis buvo žemesnis (pvz., Beringo sausuma tarp Azijos ir Šiaurės Amerikos).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.