„Ostitas“ – tai svečias arba užsienietis (dažniausiai vartojama senojoje lietuvių literatūroje, archajiškas žodis). Kilęs iš slavų kalbų (plg. rus. гость, lenk. gość).
Pavyzdžiai:
1. Senovės kontekste:
„Kunigaikštis priėmė ostitus iš tolimų kraštų.“
(Reiškia: Kunigaikštis priėmė svečius / užsienio atstovus.)
2. Literatūriniame sakinyje:
„Į pilį atvyko ostitai, nešdami dovanų ir naujienų.“
(Reiškia: Į pilį atvyko svečiai / užsienietis.)
Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje šis žodis beveik nevartojamas, jo atitikmuo yra „svečias“ arba „užsienietis“ (priklausomai nuo konteksto).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.