ostandarai
Ostandarai – tai nepriklausomi, savarankiški žmonės, dažniausiai vartojama apie tuos, kurie gyvena atskirai nuo bendruomenės, šeimos ar įprastų socialinių struktūrų. Žodis kilęs iš „o-“ (priešdėlis, reiškiantis atskirtumą) ir „standartas“, tačiau dabartinėje lietuvių kalboje jis vartojamas kaip skolinys iš rusų kalbos (rus. «оста́ндерец»), kur reiškia tą patį – atskirą, savarankišką asmenį, dažnai su neigiamu atspalviu (pvz., vengiantį bendravimo, atsiskyrėlį).
Trumpai tariant: ostandarai – atskiri, savarankiški žmonės, gyvenantys atsiskyrus nuo kitų.
Pavyzdžiai:
1. Kontekste apie kaimą:
„Kaimo gyventojai juos vadina ostandarais, nes jie gyvena miške, atskirai nuo visų, ir retai kada pasirodo net parduotuvėje.“
2. Apie asmenį mieste:
„Jis visiškai tapo ostandaru – po skyrybų persikraustė į nuošalų butą ir beveik nesiima su niekuo.“
3. Su neigiamu atspalviu (pvz., apie kolektyve):
„Komandoje jis laikomas ostandaru, nes niekada nedalyvauja bendrose veiklose ir viską daro vienas.“
Pastaba: Žodis „ostandarai“ nėra labai dažnas oficialioje lietuvių kalboje, dažniau sutinkamas šnekamojoje kalboje ar regioniniuose kontekstuose, kartais su šiek tiek pejoratyviu atspalviu (pvz., kaip „atsiskyrėlis“, „vienišius“).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.