orkestruotė

Orkestruotė – tai muzikos kūrinio (dažniausiai simfoninio ar kamerinio) instrumentinė arba faktūrinė sandara, t. y. instrumentavimas arba orkestravimas. Kitaip tariant, tai būdas, kuriuo kompozitorius paskirsto melodijas, harmonijas ir ritmą tarp įvairių orkestro instrumentų, siekdamas tam tikro klango, spalvingumo ir išraiškos.

Trumpai: Orkestruotė = instrumentavimas (orkestravimas).

Pavyzdžiai:
1. P. Čaikovskio „Švelnusis Gis“ balete „Miegančioji gražuolė“ – orkestruotėje skambūs smuikai, fleitos ir varpai perteikia pasakotišką, magišką atmosferą.
2. M. K. Čiurlionio simfoninėje poemoje „Jūra“ – orkestruotėje panaudoti styginių, medinių pučiamųjų ir varinių pučiamųjų instrumentų kontrastai, imituojantys bangų šurmulį ir jūros galią.
3. Orkestruotės svarba roko muzikoje – grupė, pvz., „The Beatles“ savo dainose (kaip „A Day in the Life“) naudojo simfoninį orkestrą, kad sustiprintų emocinį poveikį, pridedant styginių ar pučiamųjų sekcijų.

Orkestruotė gali būti turtinga (daug instrumentų, sudėtinga faktūra) arba minimali (tik keli instrumentai), priklausomai nuo kompozitoriaus ketinimo.



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'orkestruote' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Skaičiuoklė