Orfika
Orfika – tai senovės graikų poezijos forma, skirta giedoti ar deklamuoti lydint muzikai (dažniausiai lyrinei). Pavadinimas kilęs iš graikų žodžio ὁρφικός (orphikos), susijusio su poetu ir mistiku Orfėjumi (Orpheus), kuris, pasak mitologijos, savo muzika ir dainomis sugebėdavo sužavėti net gyvūnus, medžius ir akmenis.
Orfika dažniausiai siejama su religinėmis, mistinėmis ar ritualinėmis temomis, ypač su orfizmu – senovės graikų religiniu-judėjimu, kuris akcentavo sielos grynumą, reinkarnaciją ir ryšį su dievybėmis.
Pavyzdžiai (išlikę fragmentai ar rekonstrukcijos):
1. Orfėjaus himnai
Išliko rinkinys „Orfėjaus himnai“ (sudaryti helenistiniu laikotarpiu), skirti įvairiems dievams. Pavyzdys, himnas Helijui (Saulės dievui):
„Klausyk, visa regintis Helijau, ugningosios pasaulio šviesos teikėjau,
dangaus važnyčioje sukiojantis auksiniais ratais,
apšvieki žemę ir jūrą savo spinduliais…“
2. Orfinės teogonijos fragmentai
Orfinėje pasaulio sukūrimo versijoje minimas dievas Fanes („Švytintysis“), kuris atsiranda iš Visatos kiaušinio. Eilutės gali skambėti taip:
„Pradžioje buvo Chronas (Laikas) ir neribota Anankė (Būtinybė),
o iš jų gimė sidabrinis Visatos kiaušinys,
o iš jo – dvilytis Fanes, visų pradininkas…“
Trumpai:
Orfika – senovės graikų muzikinė ir ritualinė poezija, siejama su Orfėjumi ir orfizmo tradicija, dažnai turinti religinį, mistinį ar kosmologinį turinį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.