Ordalija (dažniau vartojama daugiskaita – ordalijos) – tai senovinis teismo būdas, kai kaltinamojo kaltė ar nekaltumas buvo nustatomas per fizinį išbandymą, kurio išgyvenimas ar rezultatas buvo laikomas dievišku nuosprendžiu.
Trumpai: Dieviškas teismas per išbandymą (pvz., ugnimi, vandeniu, kova).
Pavyzdžiai:
1. Ugnies ordalija – įkaitintas geležinis daiktas (pvz., geležis) buvo laikomas rankoje arba ant jo reikėjo žengti. Jei nudegimai greitai gydėsi, asmuo buvo laikomas nekaltu.
2. Vandens ordalija – asmuo buvo rišamas ir mėtomas į vandenį. Jei nugrimzdavo (nes "grynas" vanduo jo nepriėmė), buvo kaltas;
jei plaukdavo – nekaltas.
Kontekstas: Ordalijos buvo paplitusios viduramžiais Europoje kaip alternatyva įrodymų rinkimui, ypač tada, kai trūko liudijų ar tiesioginių įrodymų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.