orbitalė
Orbitalė – tai žodis, kilęs iš lotyniško orbita (kelias, trasą), ir astronomijoje bei fizikoje reiškia objekto (pvz., planetos, palydovo, dirbtinio palydovo) judėjimo trajektoriją arba kelią aplink kitą, masyvesnį kūną veikiant gravitacijai.
Trumpai tariant: orbitė – tai kelias, kuriuo vienas kūnas sukasi aplink kitą.
Pavyzdžiai:
1. Astronomijoje:
Žemės orbitalė aplink Saulę yra elipsės formos.
(Žemė juda tam tikru keliu – orbita – aplink Saulę.)
2. Kosmonautikoje:
Tarptautinė kosminė stotis skrieja Žemės orbitalėje 400 km aukštyje.
(Stotis juda nustatyta trajektorija aplink Žemę.)
3. Fizikoje / chemijoje (perkeltine prasme):
Elektrono orbitalė atome nusako, kur tikėtina rasti elektroną.
(Čia „orbitalė“ – tai ne fizinis kelias, o erdvės sritis, kurioje elektronas gali būti aptinkamas.)
Pastaba:
Lietuvių kalboje dažniau vartojamas terminas orbita, o ne orbitalė, nors abu gali būti naudojami reiškiant tą pačią sąvoką (ypač astronomijos kontekste).
Kalbininkai rekomenduoja vartoti orbita, nes tai įprastinė, tvirtai įsitvirtinusi forma.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.