„Omulis“ – tai lietuviškas žodis, kuris reiškia kepurės ar skrybėlės kraštą (dažniausiai nuleistą arba užlenktą). Jis vartojamas apibūdinti galvos apdangalo dalį, kuri dengia kaktą arba šonus.
Pavyzdžiai:
1. „Jis nuleido kepurės omulį, kad apsisaugotų nuo lietaus.“
Čia omulis – tai kepurės priekinė dalis, kuri nuleista apsaugai.
2. „Senasis žvejys užsitraukė skrybėlę ant ausų, o jos omulis šešėliavo veidą.“
Omulis čia – skrybėlės kraštas, kuris užtemdė veidą nuo saulės.
Sinonimai: skrybėlės kraštas, kepurės atbraila, šlaitas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.