Oksilitas – tai skolinys iš anglų kalbos (angl. oxalite), kuris reiškia švytėjimą arba švytėjimo reiškinį, kurį sukelia deguonies molekulių sąveika su elektringomis dalelėmis (pvz., elektronais) atmosferoje arba laboratorinėmis sąlygomis. Dažniausiai vartojamas astrofizikoje, atmosferos moksluose ir chemijoje, apibūdinant švytėjimą, atsirandantį dėl deguonies rekombinacijos ar sužadinimo.
Trumpai: Oksilitas – deguonies sukeliamas švytėjimas (dažnai matomas tam tikromis sąlygomis atmosferoje ar eksperimentuose).
Pavyzdžiai:
1. Astronomijoje / Atmosferos reiškiniuose:
Kai Saulės vėjas sąveikauja su Žemės magnetosfera, aukštų sluoksnių atmosferoje gali atsirasti oksilito švytėjimas, matomas kaip silpna žalsva ar rausva šviesa.
(Tai panašu į poliarinį pašvaistę, bet susiję su specifine deguonies sužadinimo forma.)
2. Laboratoriniuose eksperimentuose:
Fizikos laboratorijoje, vykdant plazmos tyrimus, oksilitas buvo stebimas, kai į deguonies užpildytą kamerą buvo leidžiami greiti elektronai, sukeliantys mėlynai žalią švytėjimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.