Okliuzija
Okliuzija (lot. occlusio – užsidarymas, užkimšimas) – terminas, reiškiantis užsidarymą, užkirtimą ar užkimšimą, dažniausiai vartojamas medicinoje ir meteorologijoje.
Pagrindinės reikšmės:
1. Medicinoje – organo, kraujagyslės ar kanalo užsidarymas (pvz., trombo okliuzija – kraujagyslės užsikimšimas kraujo krešuliu).
2. Stomatologijoje – dantų sąlyčio pobūdis sąkandoje.
3. Meteorologijoje – atmosferinis reiškinys, kai šiltosios oro masės pakyla virš šaltosios, susidarant fronto uždarajai linijai.
4. Fizikoje/chemijoje – medžiagos įsisavinimas ar sugertis (pvz., dujų okliuzija).
Pavyzdžiai:
1. Medicina:
„Pacientui buvo diagnozuota širdies arterijos okliuzija, reikalaujanti neatidėliotinos intervencijos.“
2. Meteorologija:
„Oro prognozė praneša apie okliuzinį frontą, kuris atneš lietų ir vėjo.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.