Neurastenija – tai senesnis psichikos sutrikimo terminas, apibūdinantis lėtinį nuovargį, silpnumą, nervų išsekimą, dažnai lydimą fizinių simptomų (galvos skausmo, miego sutrikimų, virškinimo problemų) ir emocinio nestabilumo (irzlumo, depresiškumo, sutrikusios koncentracijos).
Šis terminas dabar retai vartojamas oficialioje medicinoje – dažniau sutinkami šiuolaikiniai atitikmenys, pvz., išsekimo sindromas, depresija ar nerimo sutrikimai.
Pavyzdžiai vartosenoje:
1. Istoriniame kontekste:
„XIX a. pabaigoje neurastenija buvo laikoma „moderniuoju ligoniu“, dažnai siejama su intelektualų ir miesto gyventojų per dideliu psichiniu krūviu.“
2. Metaforiškai:
„Po metų nenutrūkstamo darbo ir streso jis jautėsi kaip iš neurastenijos ištrauktas – be jėgų ir džiaugsmo.“
3. Meniniame tekste:
„Personažas vis dažniau skundėsi migrena ir apatija, o gydytojas diagnozavo neurasteniją, rekomenduodamas poilsį kaip vienintelį vaistą.“
Pastaba: Šiuolaikinėje psichiatrijoje neurastenija kaip diagnozė beveik nepavartojama, tačiau terminas išliko kultūriniuose ir istoriniuose diskursuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.