Neokeinsizmas – tai šiuolaikinė ekonomikos teorija, kuri atnaujina ir plėtoja britų ekonomisto Johno Maynardo Keyneso idėjas, pritaikydama jas XXI a. ekonomikos iššūkiams.
Pagrindiniai bruožai:
1. Valstybės vaidmuo – aktyvi vyriausybės intervencija per fiskalinę ir monetarinę politiką siekiant stabilizuoti ekonomiką.
2. Rinkų netobulumai – pripažįstama, kad rinkos ne visada efektyvios (pvz., spekuliacijos, informacijos asimetrija).
3. Makroekonominis stabilumas – pabrėžiama užimtumo ir ekonomikos augimo palaikymas, ypač per krizes.
Pavyzdžiai:
1. 2008 m. finansų krizė – daugelis valstybių (JAV, ES) taikė keynistiškas stimulus programas (pinigų injekcijos, bankų gelbėjimas), kad sušvelnintų recesiją.
2. COVID-19 pandemija – vyriausybės didino išlaidas paramos verslui ir gyventojams schemoms, siekdamos išvengti didelio ekonomikos nuosmukio.
Neokeinsizmas skiriasi nuo klasikinio keynesizmo dėmesiu ilgalaikiam augimui, globalizacijos įtaka ir finansų rinkų analize.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.