Neokatalikybė – tai katalikybės atmaina, kuri atsirado XIX–XX a. sandūroje kaip reakcija į modernizmą ir sekuliarizaciją. Ji pabrėžia griežtą dogmatų laikymąsi, autoritetingą Bažnyčios hierarchiją, liturginį tradicionalizmą (pvz., lotynų kalbos naudojimą) ir aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime, siekiant atgaivinti krikščioniškas vertybes.
Pavyzdžiai:
1. Liturginis tradicionalizmas: Neokatalikai dažnai reikalauja grįžimo prie Tridento mišios (lotyniškosios mišios), kuriose išlaikomos ikūlio liturginės formos.
2. Visuomeninis aktyvizmas: Jie aktyviai dalyvauja pro-life judėjime (kovoja prieš abortus), remia tradicines šeimos vertybes ir kritikuoka šiuolaikines kultūros tendencijas, priešpriešinančias katalikiškajai doktrinai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.