Neodarvinizmas
Neodarvinizmas (arba modernusis sintetinis evoliucijos teorijos variantas) – tai evoliucijos teorija, kuri sujungia Čarlzo Darvino natūraliosios atrankos idėjas su Gregorijaus Mendelio genetikos principais ir populiacijų genetika. Pagrindinis akcentas – evoliucija kaip genetinės informacijos pokyčiai populiacijose dėl atrankos, mutacijų, rekombinacijos ir genų dreifo.
Pagrindinės idėjos:
1. Evoliucija vyksta per genų dažnio pokyčius populiacijose.
2. Natūralioji atranka – pagrindinis kryptingos evoliucijos mechanizmas.
3. Mutacijos – sukuria naujus genetinius variantus (alelius).
4. Genetinis dreifas – atsitiktiniai genų dažnio pokyčiai mažose populiacijose.
Pavyzdžiai:
1. Drugių pramušimas pramonės revoliucijos metu (Anglija):
Pradžioje dauguma beržinio drugio (Biston betularia) buvo šviesūs, slepiantis ant kerų. Dėl pramonės taršos medžių kamienai juodavo, o tamsiosios mutacijos nešėjai buvo labiau matomi plėšrūnams. Natūralioji atranka palankiau vertino tamsius drugius – jų populiacijoje dažnis padidėjo. Tai neodarvinizmo klasikinis pavyzdys: mutacija + atranka keičia genų dažnį.
2. Antibiotikų atsparumo atsiradimas bakterijose:
Bakterijų populiacijoje dėl mutacijų atsiranda atsparių individų. Kai veikiami antibiotiku, jautrios bakterijos žūva, o atsparios dauginasi. Tai natūraliosios atrankos veikimas mikro lygmenyje – genetinio sudėtingumo pokytis populiacijoje.
Trumpai: Neodarvinizmas paaiškina evoliuciją kaip genetinės įvairovės kaitą populiacijose, kurioje svarbiausią vaidmenį atlieka natūralioji atranka, mutacijos ir atsitiktiniai procesai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.