Neobarokas
Neobarokas – tai architektūros ir meno stilius, atsiradęs XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, kuris atgaivina ir interpretuoja baroko formas, tačiau pritaiko jas moderniomis technologijomis ir naujomis medžiagomis. Tai buvo viena iš istorizmo (eklektikos) formų.
Pagrindiniai bruožai:
- Baroko tipiški elementai: pilastrai, kolonos, kupolai, skulptūriniai papuošimai, rizalitai.
- Tačiau kompozicijos dažnai griežtesnės, simetriškesnės, o dekoras – kartais kiek supaprastintas.
- Dažnai naudojamos naujos konstrukcijos (geležis, betonas) ir paskirtis (pvz., bankai, teatrai, viešieji pastatai).
Pavyzdžiai:
1. Architektūra:
- Opéra Garnier Paryžiuje (1861–1875) – nors dažniau priskiriamas neobarokui arba eklektiniam beaux-arts stiliui, turi ryškių baroko dekoratyvumo bruožų.
- Daugelis XIX a. pabaigos – XX a. pradžios bažnyčių Europoje ir Lotynų Amerikoje, atkūrusių baroko monumentalumą (pvz., Bazilika de la Merced Bogotoje).
- Vilniaus filharmonijos rūmai (pastatyti 1902 m.) – puikus neobaroko pavyzdys Lietuvoje.
2. Dailė ir dekoratyvinis menas:
- Interjerai ir baldai, mėgdžiojantys baroko rišlumą ir puošnumą.
- Skulptūros ant viešųjų pastatų, kurios primena XVII–XVIII a. baroko dinamiką, bet sukurtos XIX a. pabaigoje.
Trumpai: Neobarokas – tai baroko stiliaus atgimimas moderniuoju laikotarpiu, pasireiškiantis pompišku dekoru, monumentaliu mastu, bet kartu ir naujomis statybos galimybėmis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.