narodnikystė

Narodnikystė (rus. народничество) – tai XIX a. antrosios pusės Rusijos revoliucinis-judėjimas, kurio tikslas buvo sukurti socialistinę visuomenę, remiantis valstiečių bendruomenėmis (miru) ir apeinant kapitalizmą. Narodnikai tikėjo, kad Rusija gali peršokti kapitalistinę raidą ir pereiti tiesiai į socialismą, remdamasi tradiciniais kaimo kolektyviniais principais.

Pagrindiniai bruožai:
1. Orientacija į valstiečius kaip pagrindinę revoliucinę jėgą.
2. Kritika vakarietiško kapitalizmo ir pramonės kelio.
3. Dažnai naudojo teroro metodus prieš valdžią.
4. Idealizavo kaimo bendruomenę ir paprastų žmonių („naro­do“) gyvenimo būdą.

Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Žymus narodnikų organizacijos „Žemė ir laisvė“ narys – Vera Za­su­lič, 1878 m. šaudžiusi į Sankt­Peterburgo generalgubernatorių, siekdama atkeršyti už su­kankintą kalinį.
2. Literatūrinis: Rašytojas Nikolajus Černyševskis romane „Ką daryti?“ (1863) propagavo socialistines ir narodnikų idėjas, įkvėpdamas jaunimą.
3. Šiuolaikinis pritaikymas: Terminas kartais vartojamas apibūdinti romantizuotą požiūrį į „paprastą žmonių išmintį“ arba politinius judėjimus, siekiančius grįžti prie „autentiškos“ liaudies kultūros, nepaisant modernių socialinių struktūrų.

Trumpai: Narodnikystė – tai Rusijos socialistinis judėjimas, siekęs per valstiečių revoliuciją ir tradicines bendruomenes įgyvendinti socialistinę visuomenę, apeinant kapitalizmą.

• Terminai: narodnikystė

Įrašas
Paaiškinimas	Narodnikystė (rus. народничество) – tai XIX a. antrosios pusės Rusijos revoliucinis-judėjimas, kurio tikslas buvo sukurti socialistinę visuomenę, remiantis valstiečių bendruomenėmis (miru) ir apeinant kapitalizmą. Narodnikai tikėjo, kad Rusija gali peršokti kapitalistinę raidą ir pereiti tiesiai į socialismą, remdamasi tradiciniais kaimo kolektyviniais principais. Pagrindiniai bruožai: 1. Orientacija į valstiečius kaip pagrindinę revoliucinę jėgą. 2. Kritika vakarietiško kapitalizmo ir pramonės kelio. 3. Dažnai naudojo teroro metodus prieš valdžią. 4. Idealizavo kaimo bendruomenę ir paprastų žmonių („naro­do“) gyvenimo būdą. Pavyzdžiai: 1. Istorinis: Žymus narodnikų organizacijos „Žemė ir laisvė“ narys – Vera Za­su­lič, 1878 m. šaudžiusi į Sankt­Peterburgo generalgubernatorių, siekdama atkeršyti už su­kankintą kalinį. 2. Literatūrinis: Rašytojas Nikolajus Černyševskis romane „Ką daryti?“ (1863) propagavo socialistines ir narodnikų idėjas, įkvėpdamas jaunimą. 3. Šiuolaikinis pritaikymas: Terminas kartais vartojamas apibūdinti romantizuotą požiūrį į „paprastą žmonių išmintį“ arba politinius judėjimus, siekiančius grįžti prie „autentiškos“ liaudies kultūros, nepaisant modernių socialinių struktūrų. Trumpai: Narodnikystė – tai Rusijos socialistinis judėjimas, siekęs per valstiečių revoliuciją ir tradicines bendruomenes įgyvendinti socialistinę visuomenę, apeinant kapitalizmą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.