mutacionizmas
Mutacionizmas – tai evoliucijos teorijos kryptis, kuri teigia, kad naujos rūšys atsiranda staigiai, dėl pavienių didelių genų mutacijų („šuolių“), o ne palaipsniui, kaip manė klasikinė darvinistinė evoliucija.
Pagrindinė idėja: Evoliucija vyksta ne tolygiai, o „šuoliais“ – staigiai atsiranda radikaliai kitokios formos, kurios vėliau išsilaiko arba išnyksta.
Pavyzdžiai:
1. Hugo de Vrieso mutacijų teorija (1901–1903) – jis stebėjęs staigius, didelius pokyčius nakvišose (Oenothera lamarckiana) ir teigė, kad tokios mutacijos yra pagrindinis evoliucijos variklis.
2. „Lūžtų pusiausvyros“ teorija (Niles Eldredge ir Stephen Jay Gould, 1972) – modernus mutacionizmo variantas, teigiantis, kad rūšys ilgai nesikeičia (stazė), o pokyčiai vyksta staigiai, per santykinai trumpus laikotarpius.
Svarbu: Šiuolaikinėje evoliucijos biologijoje mutacionizmas nebetraktuojamas kaip pagrindinis mechanizmas, bet jo idėjos įtrauktos į sintetinę evoliucijos teoriją (pvz., mutacijos kaip žaliava evoliucijai, tačiau atranka ir genų dreifas taip pat svarbūs).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.