muškietonas
Muškietonas – tai senovinis rankinis šaunamasis ginklas, ilgas (1,5–2 m) ir sunkus, su lygiavamzde vamzdžiu, kuris buvo užtaisomas pro liemenį. Jis buvo naudojamas nuo XVI a. iki XIX a. pradžios, dažniausiai kaip pėstininkų ginklas. Šūvis iš muškietono buvo galingas, bet netikslus, todėl jais paprastai šaudydavo iš arti arba salve.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniame kontekste:
„Napoleono kariuomenės eiliniai pėstininkai buvo ginkluoti ilgais muškietonais, kuriais šaudė iš arti prieš priešo linijas.“
2. Perkeltine prasme (apie senovišką, neveiksmingą daiktą ar metodą):
„Šis kompiuteris jau seniai pasidarė tikras muškietonas – veikia lėtai ir dažnai stringa.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.