mezzo
"Mezzo" – tai italų kalbos žodis, reiškiantis "vidutinis", "pusiau" arba "vidurinis". Lietuviškai dažniausiai vartojamas kaip priešdėlis, nurodantis kažko vidutinį laipsnį ar padėtį.
Pagrindinės reikšmės:
1. Muzikoje – nurodo dinamiką (garsumo lygį) arba balso tipą:
- Mezzo forte (mf) – "vidutiniškai garsiai".
- Mezzo piano (mp) – "vidutiniškai tyliai".
- Mezzosopranas – vidutinio aukštumo moters balsas (aukštesnis už altą, žemesnis už sopraną).
2. Bendrojoje kalboje (dažniausiai menų kontekste):
- Mezzo rilievo – vidutinio reljefo skulptūra.
- Mezzo termine – vidutiniu terminu (pvz., menų kritikoje).
Pavyzdžiai:
1. Muzikoje:
"Šioje frazėje kompozitorius pažymėjo mezzo piano, todėl reikia groti švelniau, bet ne itin tyliai."
"Jos balsas priskiriamas prie mezzosopranų – jis turi ir šilumos, ir lengvumo."
2. Dailėje:
"Ant sienos kabo mezzo rilievo skulptūra – jos formos iškilusios, bet ne visiškai atskirtos nuo pagrindo."
3. Perkeltine prasme (rečiau):
"Jo reakcija buvo mezzo entuziastinga – džiaugėsi, bet ne pernelyg."
Trumpai tariant: "mezzo" – tai tiksli sąvoka, nurodanti vidutinį, pusinį ar tarpinį variantą, ypač menų ir muzikos srityse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.