Mezocefalija – tai galvos formos apibūdinimas, kai kaukolė yra vidutinio ilgio ir pločio, t.y. turi vidutinius kaukolės indekso rodiklius. Tai laikoma vidutine arba normalia kaukolės forma, priešingai nei brachicefalija (trumpa, plačia kaukolė) ar dolichocefalija (ilga, siaura kaukolė).
Terminas dažniausiai vartojamas:
1. Antropologijoje – klasifikuojant žmonių populiacijų kaukolės formas.
2. Veterinarijoje – apibūdinant tam tikrų veislių gyvūnų (pvz., šunų) kaukolės tipą.
Pavyzdžiai:
1. Žmogus: Daugelis šiuolaikinių žmonių populiacijų turi mezocefalinę kaukolės formą, kuri laikoma vidutine.
2. Šunys: Veislės, kurioms būdinga mezocefalija – tai, pavyzdžiui, sibirų laika ar borderkolis. Jų kaukolė nėra nei per trumpa (kaip buldogo), nei per ilga (kaip kolių), o proporcinga.
Trumpai tariant: mezocefalija = "vidutinė kaukolės forma".
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.