Mesianizmas – tai tikėjimas, kad ateis mesijas (išgelbėtojas, siųstas Dievo), kuris išgelbės žmones ar visuomenę nuo krizių, sukurs naują teisingą pasaulį. Ši sąvoka dažnai vartojama ne tik religiniame, bet ir politiniame, socialiniame ar kultūriniame kontekste, kai laukiama išganingo lyderio ar judėjimo.
Pavyzdžiai:
1. Religinis kontekstas – judėjimas krikščionių, laukiančių Jėzaus Kristaus sugrįžimo kaip Mesijo, kuris atnaujins pasaulį.
2. Politinis kontekstas – XX a. Europoje tam tikros ideologijos (pvz., komunizmas, fašizmas) buvo suvokiamos kaip „išganingos“, o jų lyderiai (kaip Stalinas ar Hitleris) buvo garbinami kaip tarsi „mesijos“, atnešantys naują epochą.
3. Kultūrinis pavyzdys – kai kurie filosofai ar rašytojai (pvz., Nietzsche su savo „viršžmogumi“) sukūrė idėjas, kurios interpretuojamos kaip sekuliarus mesianizmas – tikėjimas, kad ateis išskirtinė asmenybė, kuri pakeis žmonijos likimą.
Trumpai tariant, mesianizmas – tai lūkesčiai ir tikėjimas išganymu per išskirtinę asmenį ar judėjimą, nepriklausomai nuo to, ar jis grindžiamas religija, ar politine ideologija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.