„Mergelis“ – tai mažybinė (diminutyvinė) mergaitės forma, vartojama kalboje kaip švelnesnis, mielesnis ar jaunesnį amžių atitinkantis žodis, lyginant su neutralia „mergaitė“.
Trumpai:
- Reikšmė: maža mergaitė, jauna mergaitė (dažnai su švelnumo ar meilės atspalviu).
- Stilius: šnekamoji kalba, dažnai vartojama šeimoje, tarp artimųjų, vaikų kalboje ar poetiškame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Šeiminiame kontekste:
„Mūsų mažoji mergelis jau pradėjo eiti į darželį.“
(Čia pabrėžiamas vaiko mažumas ir švelnumas.)
2. Poetiniame / meilės kontekste:
„Tą vakarą šokė graži mergelis su vainiku ant galvos.“
(Sukuria romantišką ar pasakų įvaizdį.)
Pastaba:
Žodis „mergelis“ yra retesnis nei „mergaitė“, todėl dažniau sutinkamas liaudies dainose, poezijoje ar regioninėje kalboje. Šiuolaikinėje kasdienėje kalboje dažniau vartojamas „mergaitė“ arba „mažylė“ (jei norima pabrėžti mažumą).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.