Menševizmas – tai marksistinės politinės srovės atšaka, kilusi Rusijoje XX a. pradžioje. Pavadinimas kilęs iš rusų kalbos žodžio „меньшинство“ (mažuma), nes 1903 m. Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos suvažiavime ši grupė liko mažumoje, palyginti su bolševikais („большинство“ – dauguma).
Pagrindiniai bruožai:
1. Reformistinis požiūris – menševikai tikėjo, kad socialistinę revoliuciją reikia kurti palaipsniui, per parlamentinę kovą ir sąjungas su liberaliais sluoksniais.
2. Priešinimasis griežtai centralizavimui – jie buvo už platesnį narių dalyvavimą partijos veikloje, priešingai nei bolševikai, siekę griežtos disciplinos.
3. Istorinis materializmo aiškinimas – manė, kad Rusija turi praeiti per pilnavertę kapitalistinę raidą prieš pereinant prie socializmo.
Pavyzdžiai:
1. Julijus Martovas – vienas žymiausių menševikų lyderių, oponentas Lenino. 1917 m. jis kritikavo bolševikų perversmą, manydamas, kad jis pernelyg skubotas.
2. 1917 m. Rusijos revoliucija – menševikai dalyvavo Laikinojoje vyriausybėje ir Petrograde sukurtame Soviete, tačiau pralaimėjo įtakos kovą bolševikams, kurie rėmėsi radikalesne „visų valdžia Sovietams“ linija.
Trumpai: Menševizmas buvo nuosaikesnė marksistinė jėga, kuri pralaimėjo bolševikams dėl revoliucinio sprendimo ir griežtos organizacijos trūkumo. Po 1917 m. menševikai buvo marginalizuoti, o vėliau ir visiškai sunaikinti TSRS.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.