Melodeklamacija – tai meninis žanras, kuriame muzika (dažniausiai fortepijonas arba kitas instrumentas) derinama su deklamuojamu eiliuotu tekstu. Tai yra tarpinė forma tarp poezijos skaitymo ir dainavimo: kalba išlaiko natūralų intonaciją, bet yra papildyta muzikiniu fonu, kuris sustiprina emocinį išgyvenimą.
Trumpai: Poezijos skaitymas su muzikiniu fonu.
Pavyzdžiai:
1. Klasikinis pavyzdys: XIX–XX a. pradžios Europos salonuose buvo populiarūs melodeklamacijų vakara, kai aktoriai ar patys poetai deklamuodavo eiles prie pianistų akompanimento.
2. Šiuolaikinis pavyzdys: Mokykliniuose renginiuose mokinys gali deklamuoti patriotinį eilėraštį, o pianistas groja lyrinę melodiją, pabrėžiančią teksto nuotaiką.
3. Žinomas atlikėjas: Lietuvių poetas ir dainininkas Kostas Smoriginas dažnai naudojo melodeklamacijos elementus savo kūryboje, derindamas recitatyvą su muzika.
Svarbu: Melodeklamacija skiriasi nuo dainavimo – čia nėra griežtos melodijos ar ritmo kalbai, muzika veikia kaip emocinis fonas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.