Mandatas (lot. mandatum – pavedimas, įgaliojimas) – oficialus įgaliojimas arba pavedimas atstovauti, valdyti ar vykdyti tam tikras funkcijas, dažniausiai suteikiamas rinkimų ar kitos aukštesnės valdžios būdu.
Pagrindinės reikšmės:
1. Politikoje – įgaliojimas, kurį rinkėjai suteikia išrinktam asmeniui ar partijai valdyti per tam tikrą laikotarpį.
2. Tarptautiniuose santykiuose – valdymo teisė tam tikrai teritorijai, suteikta (dažniausiai Tautų Sąjungos ar JT) kitai valstybei.
3. Teisėje – įgaliojimas atstovauti kitą asmenį (pvz., advokato mandatas).
Pavyzdžiai:
1. Politinis mandatas:
> Partija, laimėjusi daugumą rinkimuose, gavo mandatą formuoti vyriausybę.
> Politikai dažnai kalba apie „liaudies mandatą“, reikšdami gautą rinkėjų pasitikėjimą.
2. Istorinis tarptautinis mandatas:
> Po Pirmojo pasaulinio karo mandatą Palestinai valdyti buvo suteiktas Jungtinė Karalystei.
3. Teisinis mandatas:
> Advokatas veikia kliento mandatu ir turi teisę jį atstovauti teisme.
Trumpai: Mandatas – įgaliojimas arba teisė veikti kaip atstovui ar valdytojui, gauta iš aukštesnės valdžios, rinkėjų ar kitos institucijos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.