Magnificencija – tai iškilmingas, retai vartojamas žodis, reiškiantis didybę, puikybę, įspūdingą grožį ar šlovę. Jis dažniausiai siejamas su kažkuo iškilmingu, didingu ar nepaprastai įspūdingu.
Trumpai: didybė, puikybė, įspūdingas grožis.
Pavyzdžiai:
1. Architektūroje:
„Šios katedros magnificencija užkariauja kiekvieną, kuris į ją žengia.“
2. Gamtos reiškiniai:
„Kalnų grandinės magnificencija atrodo be galo didinga.“
3. Meninė išraiška (perkeltine prasme):
„Jo balso magnificencija užliejo visą koncertų salę.“
Pastaba: Žodis yra knyginis, dažniau sutinkamas literatūroje, retorikoje ar aprašant kažką išties didingo. Kasdienėje kalboje vartojamas labai retai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.