„Lyrizmas“ yra poetinis stilius arba kūrybos būdas, kuriame dominuoja asmeninės emocijos, intymūs išgyvenimai, subtilus grožis ir muzikalumas. Jis dažnai siejamas su lyrine poezija, kurioje svarbiausia yra ne istorinis ar epinis siužetas, o autoriaus vidinės būsenos, įspūdžiai ar filosofinės refleksijos.
Pagrindiniai bruožai:
- Asmeniškumas ir emocingumas.
- Dėmesys gamtos grožiui, meilei, liūdesiui, nostalgijai.
- Muzikalumas (ritmas, eilėdaros sklandumas).
- Dažnai naudojami vaizdingi epitetai, metaforos, simboliai.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių literatūroje:
Maironio eilėraščiai, pvz., „Pavasario balsai“:
„Pakilo saulė tekanti, / Ėmė giedoti lakštingala...“
Čia atsiskleidžia gamtos grožio džiaugsmas ir lyriškas nuotaikumas.
2. Užsienio literatūroje:
Williamo Wordsworth'o (romantizmo atstovo) eilėraštis „Daffodils“:
„I wandered lonely as a cloud... / When all at once I saw a crowd, / A host, of golden daffodils.“
Autorius perteikia asmeninį susidūrimą su gamta ir gilų emocinį atsaką.
3. Dabartiniame kontekste:
Terminas kartais vartojamas platesne prasme – pvz., apibūdinti muzikos ar kino scenų, kupinų emocijų ir poetinio atmosferos, net jei tai nėra griežtai poezija.
Trumpai: „Lyrizmas“ – tai meninis raiškos būdas, kuriuo perteikiamos asmeninės emocijos ir grožio pojūtis, dažniausiai susijęs su poezija, bet taikomas ir kitose meno formose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.