"Lukulo puota" yra posakis, reiškiantis išlaidų, prabangos ar puotavimo viršūnę, perteklių, kuris dažnai pasiekiamas didelėmis išlaidomis ar net iššvaistymu.
Trumpai: Tai simbolinis prabangos ir pertekliaus viršūnė, kurioje nieko negaila.
Kilme: Posakis kilo iš senovės Romos istorijos – Lucijus Licinijus Lukulas (apie 118–56 m. pr. Kr.) buvo turtingas ir garsus romėnų generolas, kurio vardas tapo sinonimu prabangiai gyvensenai, ypač puikiai virtuvei ir puotoms.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Tiesiogine prasme (apie maistą / puotą):
> Po sėkmingo sandorio įmonės vadovas surengė tikrą lukulo puotą – stalai lenkėsi nuo delicijų ir brangiausių vynų.
2. Perkeltine prasme (apie perteklių, prabangą):
> Naujasis viešbutis – tai grynas lukulo puotas: aukso detalės, marmuras visur ir asmeninis tarnas kiekvienam svečiui.
3. Ironiškai ar kritiškai:
> Valstybės biudžeto lėšų švaistymas projektui primena lukulo puotą, kai ligoninėms trūksta vaistų.
Sinonimai: prabangos viršūnė, pertekliaus šventė, "pirštai riestis" (kalbant apie maistą), išlaidų šou.
Svarbu: Posakis dažnai turi neigiamą atspalvį – nurodo ne tik prabangą, bet ir neracionalų išlaidumą, iššvaistymą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.