liunetė

Liunetė – tai mažybinė lietuvių kalbos forma nuo žodžio liūna, kuris reiškia liūto jauniklis, liūtukas.
Šis žodis dažniausiai vartojamas poetiškai ar švelniai, pabrėžiant mažumą, mielumą ar grakštumą, panašiai kaip ir žodžiai „ernytė“ (ernės jauniklis), „lapsytė“ (lapės jauniklis).

Pavyzdžiai:

1. Poetiškai / literatūriškai:
> Miške tarp krūmų pasirodė maža liunetė, žaislingai mosuodama uodegele.

2. Švelniam apibūdinimui (pvz., apie naminį gyvūną ar žaislą):
> Vaikai mylėjo savo pilką liunetę – minkštųjį liūto lelį, su kuriuo žaidė kiekvieną vakarą.

3. Perkeltine prasme (apie žmogų):
> Nors jis atrodė grėsmingas, jo širdyje slapstėsi tikra liunetė – švelnus ir jautrus padaras.

Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje žodis „liunetė“ yra retas, dažniau sutinkamas poezijoje, pasakose ar metaforiniame kontekste. Kasdienėje kalboje dažniau vartotųsi „liūtukas“ arba „mažas liūtas“.

• Terminai: liunetė

Įrašas
Paaiškinimas	Liunetė – tai mažybinė lietuvių kalbos forma nuo žodžio liūna, kuris reiškia liūto jauniklis, liūtukas. Šis žodis dažniausiai vartojamas poetiškai ar švelniai, pabrėžiant mažumą, mielumą ar grakštumą, panašiai kaip ir žodžiai „ernytė“ (ernės jauniklis), „lapsytė“ (lapės jauniklis). Pavyzdžiai: 1. Poetiškai / literatūriškai: > Miške tarp krūmų pasirodė maža liunetė, žaislingai mosuodama uodegele. 2. Švelniam apibūdinimui (pvz., apie naminį gyvūną ar žaislą): > Vaikai mylėjo savo pilką liunetę – minkštųjį liūto lelį, su kuriuo žaidė kiekvieną vakarą. 3. Perkeltine prasme (apie žmogų): > Nors jis atrodė grėsmingas, jo širdyje slapstėsi tikra liunetė – švelnus ir jautrus padaras. Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje žodis „liunetė“ yra retas, dažniau sutinkamas poezijoje, pasakose ar metaforiniame kontekste. Kasdienėje kalboje dažniau vartotųsi „liūtukas“ arba „mažas liūtas“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.