Liucerna – tai senovinis, kai kada poetinis žodis, reiškiantis „žibinto, lempa, šviesos šaltinis“. Dažniausiai vartotas metaforiškai arba simboliškai, pavyzdžiui, kalbant apie išmintį, tiesą ar dvasinę šviesą.
Pavyzdžiai:
1. Tiesos liucerna – metafora apie tai, kas nušviečia tiesą, atskleidžia paslaptis.
„Mokslo liucerna nušvietė daugelį gamtos paslapčių.“
2. Dvasinė liucerna – simbolis, nusakantis vidinę šviesą, dvasinį vedlį.
„Jo širdyje degė meilės liucerna, kuri niekada neužgeso.“
Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje šis žodis yra retas, dažniau sutinkamas klasikinėje literatūroje ar poetiniuose tekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.