lepidodendras
Lepidodendras – tai išnykęs, primityvus medžių pavidalo augalas, priklausęs plačiai paplitusiems karbonsio periodo (prieš apie 359–299 mln. metų) lyginiams (Lycopodiophyta). Jie buvo svarbūs senovinių akmens anglių miškų sudedamoji dalis.
Pagrindiniai bruožai:
Atrodė kaip aukšti, tiesūs stiebai (iki 30–50 m aukščio), dažniausiai išsišakoję tik viršūnėje.
Kamieną dengė savotiški rombiški lapų pagrindų žymės, kurios priminė ropo odą – iš čia ir kilęs pavadinimas (iš graikų kalbos: lepis – „žvynas“, dendron – „medis“).
Dauginosi sporomis, kaip šiuolaikiniai paparčiai, o ne sėklomis.
Pavyzdžiai vartojime:
1. Paleontologijoje: „Kasyklose rasti fosilizuoti lepidodendrai liudija, kad šioje vietoje karbonsiu buvo pelkėtas miškas.“
2. Geologijoje: „Akmens anglys dažnai susidarė iš sutankintų lepidodendrai ir kitų lyginių liekanų.“
Trumpai: Lepidodendras – tai išnykęs „žvynuotasis medis“ iš akmens anglių laikotarpio, kurio fosilijos randamos anglių sluoksniuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.