Legatorius

Legatorius (lotynų k.) – testamento sudarytojas, palikėjas (asmuo, kuris palieka turtą testamentu).
Šis terminas dažniausiai vartojamas teisiniame kontekste, ypač kalbant apie romėnų teisę ar istorinius dokumentus.

Pavyzdžiai:

1. Teisiniame tekste:
„Legatorius savo testamentu nurodė, kad visa jo biblioteka perduodama miesto mokyklai.“

2. Istoriniame kontekste:
„Romos imperijos laikais legatorius galėjo savo valia paskirstyti turtą tarp artimųjų ir vergų.“

Pastaba: Šiuolaikinėje teisinėje kalboje dažniau vartojami terminai kaip „testuotojas“ arba „palikėjas“, tačiau „legatorius“ išlieka specifinis istorinis/teisinis žodis.

Įrašas
Paaiškinimas	Legatorius (lotynų k.) – testamento sudarytojas, palikėjas (asmuo, kuris palieka turtą testamentu). Šis terminas dažniausiai vartojamas teisiniame kontekste, ypač kalbant apie romėnų teisę ar istorinius dokumentus. Pavyzdžiai: 1. Teisiniame tekste: „Legatorius savo testamentu nurodė, kad visa jo biblioteka perduodama miesto mokyklai.“ 2. Istoriniame kontekste: „Romos imperijos laikais legatorius galėjo savo valia paskirstyti turtą tarp artimųjų ir vergų.“ Pastaba: Šiuolaikinėje teisinėje kalboje dažniau vartojami terminai kaip „testuotojas“ arba „palikėjas“, tačiau „legatorius“ išlieka specifinis istorinis/teisinis žodis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.