Laokratija

Laokratija (angl. lottocracy, iš lot. sors – „likimas“ ir gr. kratos – „valdžia“) – tai politinė sistema, kurioje valdžios pareigybės arba politiniai sprendimai priimami atsitiktinai išrinktų piliečių grupės, o ne per rinkimus ar paveldimą valdžią. Tai demokratijos alternatyva, siekianti sumažinti partijų įtaką, korupciją ir profesionalų politiku klasę.

Pagrindinės idėjos:
1. Atsitiktinis atranka – piliečiai renkami loterijos būdu į valdžios organus.
2. Atstovavimas – atsitiktinai parinkti piliečiai atstovauja visuomenei.
3. Sprendimų priėmimas – jie gali priimti įstatymus, patarti vyriausybei arba kontroliuoti valdžią.

Pavyzdžiai:
1. Senovės Atėnai – naudojo loteriją renkant pareigūnus (pvz., boulė narius), kad išvengtų įtakingų grupuočių.
2. Šiuolaikinė praktika – Pilietinės tarybos (pvz., Airijoje, 2016–2018 m. konstitucinė konvencija) arba Oregon'o pilietinis inciatyvų procesas JAV, kur atsitiktinai atrinkti piliečiai aptaria svarbius klausimus.
3. Teoriniai modeliai – filosofas John Burnheim pasiūlė „demarchiją“, kurioje visos valdžios institucijos būtų formuojamos loterijos būdu.

Laokratija siejama su deliberatyviąja demokratija, kur svarbūs diskusijos ir informuoti sprendimai. Kritikai abejoja, ar eiliniai piliečiai turi pakankamai žinių valdyti, o šalininkai teigia, kad tai atgaivintų piliečių dalyvavimą ir sumažintų partijų įtaką.

Įrašas
Paaiškinimas	Laokratija (angl. lottocracy, iš lot. sors – „likimas“ ir gr. kratos – „valdžia“) – tai politinė sistema, kurioje valdžios pareigybės arba politiniai sprendimai priimami atsitiktinai išrinktų piliečių grupės, o ne per rinkimus ar paveldimą valdžią. Tai demokratijos alternatyva, siekianti sumažinti partijų įtaką, korupciją ir profesionalų politiku klasę. Pagrindinės idėjos: 1. Atsitiktinis atranka – piliečiai renkami loterijos būdu į valdžios organus. 2. Atstovavimas – atsitiktinai parinkti piliečiai atstovauja visuomenei. 3. Sprendimų priėmimas – jie gali priimti įstatymus, patarti vyriausybei arba kontroliuoti valdžią. Pavyzdžiai: 1. Senovės Atėnai – naudojo loteriją renkant pareigūnus (pvz., boulė narius), kad išvengtų įtakingų grupuočių. 2. Šiuolaikinė praktika – Pilietinės tarybos (pvz., Airijoje, 2016–2018 m. konstitucinė konvencija) arba Oregon'o pilietinis inciatyvų procesas JAV, kur atsitiktinai atrinkti piliečiai aptaria svarbius klausimus. 3. Teoriniai modeliai – filosofas John Burnheim pasiūlė „demarchiją“, kurioje visos valdžios institucijos būtų formuojamos loterijos būdu. Laokratija siejama su deliberatyviąja demokratija, kur svarbūs diskusijos ir informuoti sprendimai. Kritikai abejoja, ar eiliniai piliečiai turi pakankamai žinių valdyti, o šalininkai teigia, kad tai atgaivintų piliečių dalyvavimą ir sumažintų partijų įtaką.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.