Lambetvokas
"Lambetvokas" – tai žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų, dažnai moralizuojantį kalbėjimą ar pamokslą. Jis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje, norint apibūdinti situaciją, kai kas nors pernelyg išplėtoja mintį, kartodamas akivaizdžius dalykus ar skųsdamas.
Kilmuo:
Žodis kildinamas iš lenkų kalbos žodžio "lamentować" (verkti, skųstis) ir rusų kalbos žodžio "вокализ" (vokalizas, giedojimas), tačiau lietuvių kalboje jis įgijo ironišką, neformalų atspalvį.
Pavyzdžiai:
1. "Mokytojas mus užklupo lambetvoku apie atsakomybę – visą pamoką tik tai ir girdėjom."
(Mokytojas ilgai ir nuobodžiai moralizavo.)
2. "Vėl prasidėjo tėvo lambetvokas apie jaunystės laikus – žinai, kaip tai baigiasi."
(Tėvas pradėjo ilgą pasakojimą/skundimąsi, kurį visi jau gerai pažįsta.)
3. "Susirinkime vadovas išpylė lambetvoką, kad visi dirbtume geriau, bet nieko konkretaus nepasakė."
(Vadovas skaitė ilgą, tuščią moralinę pamokslą.)
Sinonimai:
Pamokslas, moralizavimas, išpylimas (šnek.), pranašavimas (ironiškai), nuobodu kalba.
Pastaba:
Žodis nėra literatūrinės lietuvių kalbos dalis, bet plačiai paplitęs šnekamojoje kalboje, ypač vyresnės kartos tarpe arba ironiškai apibūdinant pernelyg "pamokslaujančius" žmones.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.