Lalopatija – tai retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis liežuvio liga arba kalbos sutrikimą (pvz., miklumas, užkimimas). Kilęs iš graikų kalbos: lalos („šneka, plepėjimas“) + patheia („liga, kančia“).
Pavyzdžiai:
1. Medicinoje:
„Po insulto pacientas patyrė laikina lalopatiją – sunkiai tarto sudėtingus žodžius.“
2. Perkeltine prasme (apie nerangų, nesuprantamą kalbą):
„Jo kalba – gryna lalopatija, nieko neįmanoma suprasti.“
Pastaba: Šis terminas dažniau sutinkamas specializuotoje literatūroje (medicinoje, lingvistikoje), o kasdienėje kalboje vartojamas retai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.