Kurucai – tai istorinis terminas, kuriuo apibūdinami XVII–XVIII a. Vengrijos karalystės antiaustriškos sukilėlių pajėgos, daugiausia susidedančios iš protestantų vengrų, slovakų ir kitų etninių grupių. Jie kovojo prieš Habsburgų monarchijos valdžią ir katalikų bažnyčios dominavimą.
Trumpai: Kurucai – antiaustriški sukilėliai Vengrijoje XVII–XVIII a., kovoję už politinę ir religinę laisvę.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas:
„II Rákóczio Ferenc kurucų armija 1703–1711 m. kovojo prieš Habsburgus Didžiajame Šiaurės kare.“
2. Kultūrinė įtaka:
„Vengrų liaudies dainose ir poezijoje kurucai dažnai vaizduojami kaip laisvės ir pasipriešinimo simboliai.“
Susiję terminai:
- Labancai – kurucų priešininkai, Habsburgų monarchijos šalininkai.
- Kurucų sukilimai – serija sukilimų (pvz., Thököly Imrės ir Rákóczio Ferenc sukilimai).
Terminas kilęs iš lotyniško žodžio „cruciati“ (kryžininkai) ir istoriografijoje įsitvirtino kaip sukilėlių, kovojusių prieš Austrijos imperiją, pavadinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.