kupiūra

Kupiūra – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kuprą, kupetą, kuprelę (išsikišusį nugaros išlinkimą, perteklinį riebalų kaupimą ant nugaros arba ties juosmeniu).
Jis vartojamas ir perkeltine prasme apibūdinti kalvotą vietovę, gūbrą, iškilimą.

Pavyzdžiai:

1. Tiesioginė reikšmė (kūno dalis):
Senasis arklys jau turėjo ryškią kupiūrą ant nugaros.
Per daug sėdėjimo prie kompiuterio pradėjo formuotis nedidelė kupiūra.

2. Perkeltinė reikšmė (kalva, gūbras):
Už sodybos kyšojo aukšta kupiūra, apaugusi pušimis.
Keliaujant per laukus, teko lipti per keletą kupiūrų.

Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau sutinkamas literatūroje, tautosakoje ar senesniuose tekstuose.

• Terminai: kupiūra

Įrašas
Paaiškinimas	Kupiūra – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kuprą, kupetą, kuprelę (išsikišusį nugaros išlinkimą, perteklinį riebalų kaupimą ant nugaros arba ties juosmeniu). Jis vartojamas ir perkeltine prasme apibūdinti kalvotą vietovę, gūbrą, iškilimą. Pavyzdžiai: 1. Tiesioginė reikšmė (kūno dalis): Senasis arklys jau turėjo ryškią kupiūrą ant nugaros. Per daug sėdėjimo prie kompiuterio pradėjo formuotis nedidelė kupiūra. 2. Perkeltinė reikšmė (kalva, gūbras): Už sodybos kyšojo aukšta kupiūra, apaugusi pušimis. Keliaujant per laukus, teko lipti per keletą kupiūrų. Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau sutinkamas literatūroje, tautosakoje ar senesniuose tekstuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.